Siekiame tapti pirmąja žiedine atliekų tvarkymo bendrove Lietuvoje, todėl jau dabar savo veikloje siekiame didinti atliekų perdirbimo lygį link žiediškumo ir pasitelkdami modernią įrangą einame šia kryptimi, norime kurti saugią darbo aplinką ir puoselėti tvarią organizacijos kultūrą, plėsti visuomenės edukaciją.
Tai novatoriškas ir unikalus atliekų tvarkymo ir aplinkos priežiūros bendrovės „Ekonovus“ projektas, kurio tikslas – edukuoti visuomenę apie atsakingą atliekų rūšiavimą, darnų aplinkos vystymąsi bei išsamiau supažindinti su skirtingomis tvarumo kryptimis.
Tvarumo akademijos edukacijose dalinamės žiniomis apie teisingą atliekų rūšiavimą, akcentuojame atsakingo vartojimo svarbą ir parodome, kas nutinka pasauliui ir žmonėms, kai to nedarome. Su šia dalimi supažindina „Ekonovus“ atstovai. O išsamiau apie kitas tvarumo temas gali papasakoti Tvarumo akademijos ambasadoriai – ekspertai.
Kviečiame sužinoti daugiau ir pasirinkti Jums tinkamiausią variantą edukacijai!
Instaliacija „Choras“
Lietuvoje per metus vienas žmogus sugeneruoja pusę tonos įvairių atliekų, prieš didžiąsias metų šventes šis kiekis išauga dar maždaug šešiasdešimčia procentų. Skaičiuojame ne vieną plastiko dėmę vandenynuose, žinome ir apie oro užterštumą bei klimato kaitą, todėl 2023 metais menininkė Agnė Kišonaitė ir atliekų tvarkymo bendrovė „Ekonovus“ sujungė jėgas ir sukūrė meninę instaliaciją „Choras“. Iš naudotų plastiko bakelių, metalo skardinių, stiklo taros ir didmaišių audinio sukonstruoti choristai ir jų atliekamos lietuviškos sutartinės skatina rūpintis atsakingu vartojimu bei aplinkos gerove.
Instaliacijos autorė: Agnė Kišonaitė
Projekto iniciatorius: „Ekonovus“
Visos atliekos antram gyvenimui prikeltos iš aštuonių „Ekonovus“ atliekų rūšiavimo centrų. Instaliacijai panaudoti plastiko bakeliai, trosai, PET buteliai, grūdinto stiklo luitai, metalo skardinės bei stiklo buteliukai. Drabužiai choristams sukurti iš didmaišių, o pats karkasas sukonstruotas atkartojant trimatę žmogaus figūrą ir realias proporcijas.
Mūsų paliktos atliekos niekur nedingsta, todėl svarbus ne tik rūšiavimas, bet ir atsakingas vartojimas. Pasitelkus estetišką vaizdą ir žaismingumą instaliacija primena mums visiems – apie atliekų kalnus, kuriuos paliekame išmesdami nesuvartoto maisto likučius, įvairias pakuotes ar net gautas dovanas bei kviečia peržvelgti savo įpročius.
Autorės Austėjos Zovytės parašytos sutartinės skamba trimis balsais, kuriuos įrašė profesionalūs atlikėjai. Lietuviškos sutartinės priklauso UNESCO nematerialiam paveldui, o tai paverčia instaliaciją artimesnę kiekvienam lietuviui. Nors anksčiau sutartines dažniausiai atlikdavo tik moterys, siekiant jas paversti aktualesnėmis, šįkart įtraukti ir vyrų balsai.
Menininkė pasakoja, kad kūrybinis procesas prasidėjo nuo jau anksčiau ekologijos temomis sukurtų darbų analizės. „Įprastai iš įvairių atliekų sukurtos instaliacijos siunčia kritišką žinutę visuomenei, pabrėžia mūsų trūkumus, o mano tikslas visada – pritraukti kiekvieną žiūrovą pasitelkus estetišką vaizdą ir žaismingumą. Nemėgstu kritikuoti, manau, kad padaryti didesnį poveikį ir daugiau dėmesio galima sulaukti pasirinkus pozityvią kryptį“, – idėją argumentuoja A. Kišonaitė.
Nors instaliacija buvo kuriama iš atliekų, A. Kišonaitė rūpinosi, kad galutinis vaizdas būtų estetiškas, malonus akiai. Menininkė pripažįsta, kad konstravimo etapas nebuvo toks paprastas, kaip gali atrodyti. „Kiekviena medžiaga turi savo charakteristiką, todėl turi būti jungiama skirtingomis technikomis, tarkim, vienos limpa, kitas reikia susukti. Man šis eksperimentavimo etapas yra smagus, jautiesi atradėju, kai pavyksta išgauti norimą rezultatą“, – pasakoja ji.
Bendraukime:
